Jau gražia ir unikalia Lietuvoje tapusi regbio sezono pabaigos tradicija – rungtynės tarp „Geležinio vilko“ jaunimo ir patyrusių vilkų – vėl įvyko ir pavyko.

Oras ir stadiono sąlygos buvo tikrai ekstremalios: purvas, balos, lietus – atrodė, kad visa tai gali sugadinti šventę, bet regbininkams blogo oro nebūna. Tiek aistros, tokia graži fizinė kova ir toks pergalės troškimas – to galėtų pavydėti ir TOP lygos komandos.

Šventė prasidėjo „Geležinio vilko“ aukso fondo – veteranų – rungtynėmis su jaunaisiais vilkais, kurie šiemet jau iškovojo Lietuvos pirmenybių aukso ir sidabro medalius.

Veteranų varžybų taisyklės jaunimui buvo kiek neįprastos, ir tai tapo lemtingu rungtynių faktoriumi. „Negriaunamieji“ veteranai (virš 60 m.) labai sumaniai išnaudojo savo lengvatas, o jaunimui pritrūko trenerio patarimų. Patyrę vilkai, vedami gyvų klubo legendų – Petro, Augusto, Admundo, Laimio ir kitų – iškovojo gražią ir pelnytą pergalę. Aikštėje matyta trijų kartų Butkų šeimos kova – puiki fantastiškų „Geležinio vilko“ tradicijų iliustracija. Turim kuo džiaugtis ir didžiuotis.

Šventės kulminacija tapo „brolžudiškos“ U25 vs U100 komandų rungtynės. Šįkart jau buvo žaidžiama klasikinėmis taisyklėmis, tad pergalę lėmė žaidimo kokybė ir geresnis regbio pagrindų pritaikymas.

Jaunimas rungtynes pradėjo labai aršiai ir energingai, ir po pirmojo kėlinio pirmavo 15:10. Tačiau po pertraukos vyresnieji vilkai įjungė aukštesnę pavarą, pradėjo remtis grubia fizine jėga – ir jaunimui pritrūko argumentų. Gražią pergalę iškovojo U100 komanda, todėl pereinamoji pralaimėtojų taurė dar metams liks geležiniam jaunimui.

Didžiulis ačiū visiems renginio dalyviams ir sirgaliams, nepabūgusiems lietingo oro.
Už tradicinį trečią kėlinį, vaišes, pirtį ir svetingumą – ačiū Admdundui ir Laurynui Butkams.
Už gardžią kaukazietišką sriubą – ačiū virtuvės šefui Tomui.

Smagu, kad klubas turi tokias šaunias tradicijas. Tik gaila, kad savaitgalis toks trumpas ?